Nenoriu dalintis – mušuosi! Ką daryti?

Neretai atsitinka, jog „pūkuotas“ ir mielas kūdikis, 1.5-4 metų tampa tikru mušimosi meistru. Vos tik kas, jis nesibodi pakelti rankos arba žaislo prieš kitus vaikus ar net tėvus, todėl tėvams šis naujas vaiko įgūdis tampa tikru iššūkiu, tiek kontroliuojant save, tiek stengiantis perauklėt „mušeiką“.

Iš tiesų, tai visiškai normali tokio amžiaus mažylių savybė, o tėvų pareiga ir tikslas, kad iš šios savybės vaikas pamažu išaugtų žinodamas, kad yra ne blogas mušeika, o geras žmogus, mokantis kontroliuoti savo jausmus ir emocijas bei užmegzti visaverčius santykius su kitais žmonėmis.

Kaip šią tėvišką pareigą įgyvendinti?

Skaityti toliau »

6 priežastys, kodėl vaikai mūsų neklauso ir kaip tai pakeisti?

“Mano vaikas manęs negirdi” arba “mano vaikas manes visiškai neklauso” tikriausiai yra dažniausi girdimi skundai iš tėvų lūpų. Pabandykime apžvelgti 6 pagrindines priežastis, kodėl taip yra ir ką reikėtų daryti, kad tas priežastis panaikintume ir gautume norimą rezultatą – mus girdinčius ir savo noru mūsų klausančius vaikus!

Skaityti toliau »

Laisvas žaidimas - laiko švaistymas ar tikrasis vaiko ugdymas?

 

„Laisvas žmogus nė vieno mokslo neturi mokytis vergiškai (...), prievarta sielai įkaltos žinios yra netvirtos. Geriausias būdas mokytis yra žaidimas“ (Platonas, „Valstybė“). Nors žaidimų būtinybe ir nauda neabejota jau gilioje senovėje, o vėliau daugybė mokslinių tyrimų tai patvirtino, šiuolaikinės visuomenės tempai, iššūkiai, standartai ir siekiamybės žaidimą nepelnytai nustūmė prie nereikšmingų ir laiką švaistančių užsiėmimų. Tai lėmė, jog tėvai, trokšdami vaikams sėkmingos ateities, perdėtą dėmesį telkia ir daugybę pastangų bei laiko deda į ankstyvą mokymą ir ugdymą, užuot leidę jiems pilnu tempu patirti tikrąją žaismingą vaikystę. Ir viso to paradoksas tame, kad ne primestinai, iš iš anksto paruoštų užduotėlių, o kaip tik laisvai žaidžiant mažametis išmoksta daugiausiai – įgūdžiai, patirtys ir nauji pojūčiai geriausiai įsimenami, įsisąmoninami ir įtvirtinami, kai žaidžiama, tyrinėjama ir atrandama su malonumu, savo tempu bei savo noru ir pačiam inicijuojant.

Skaityti toliau »

Kodėl pykstame ant vaikų ir kaip susitvardyti?

Skaityti toliau »

Kodėl vaikas peržengia ribas? Kaip jam ir sau padėti?

(Photo: STUDIO GRAND OUEST/Shutterstock)

Praėjusią savaitę pasidalintas straipsnis „Pykčio priepuoliai ir kiti 1,5 – 5 m. amžiaus iššūkiai.“, sulaukė didelio jūsų susidomėjimo bei atgarsių, jog buvo labai naudingas ir taiklus, jame kalbėjau apie tai, kodėl vaikai vienaip ar kitaip elgiasi ištikti pykčio, liūdesio ir kitų emocijų + įvardijau būdus, kaip tas jau įsiplieskusias įsiūčio bangas greičiau ir naudingiau išgyventi bei „užgesinti“. Tačiau „vaikų pykčio“ tema labai plati, todėl norėtųsi  ją pratęsti papildant dar vienu aspektu – emocijų pliūpsnio prevencija arba tiesiog panagrinėti, tikrąsias isterijų priežastis bei kaip galima joms užbėgti už akių, jų išvengti ar bent jau sumažinti pasikartojimų skaičių. Tad noriu pasidalnti dar vienu savo straipsniu, anksčiau publikuotu www.kuriavaikai.lt (dabar wwwLeFelemy.lt). Nes juk net ir geriausiai susitvardantys bei mokantys pozityviai savo vaiko emocijas priimti bei padėti jas išgyventi tėvai, tikrai neatsisakytų galimybės į šiuos išbandymus patekti kaip įmanoma rečiau!

Skaityti toliau »

Pykčio priepuoliai ir kiti 1,5 – 5 m. amžiaus iššūkiai

Kadangi kasdien studijoje tenka susidurti su įvairaus amžiaus vaikučiais ir kalbėtis bei diskutuoti su jų mamomis, vienas dažniausių ir opiausių mamų aptarinėjimų klausimų būna apie 1,5 metus ėmęs keistis mažylio elgesys, o labiausiai apie vis dažnesnius pykčio priepuolius ir prieštaravimus - ne vienas ir ne du jų pasireiškia ir mūsų užsiėmimų-žaidimų metu. Tinkamas ir sveikas elgesys su vaiku tokiais momentais - neatsiejama kūrybiškumo puoselėjimo dalis, nes aukštas emocinis intelektas yra viena iš svarbių kūrybiškumo dedamųjų. Todėl nusprendžiau, kad verta pasidalinti vienu iš mano straipsnių šia tema, publikuotų portale www.jievaikai.lt (dabar www.lefemily.lt) - jame sudėti esminiai šio amžiaus pykčio bei kitų emocijų reiškimo aspektai bei paprasti patarimai tėvams, kaip ir ką su tuo daryti, kad išmokytumėte vaikus tinkamai susivaldyti ir išgyventi emocijas. Žodžiu, straipsnis apie pyktį bei kitas emocijas ir jų raiškos būdus, kurie pradeda ryškėti ir visu savo gražumu „sužydi“ literatūroje mėgstamu vadinti „trečiųjų metų krizės“ laikotarpiu (1.5-4-5 metų amžius).

Skaityti toliau »

Ar maistas gali būti žaislas?

Pastaruoju metu keletą kartų teko įsivelti į diskusijas apie tai, kad vaikams jokiu būdu nevalia žaisti su maistu. Tiesa, diskusijomis tuos komentarus pavadinti sunkoka, nes pagrįstų argumentų taip teigiančios pusės taip ir nepateikė, tačiau jos buvo puikus pretekstas atsirasti šiam tekstui ir argumentams vienoje vietoje.

Taigi, niekam nepaslaptis, kad mūsų studijoje, mažylių grupėje, žaidžiame ir tuo pačiu laviname mažylius naudodami įvairiausias maistines priemones ir darome tai dėl kelių svarbių priežasčių:

Skaityti toliau »

Kodėl būtina lavinti kūdikių ir vaikų pojūčius?

Skaityti toliau »

Vertingiausi ir gražiausi animaciniai kino filmai visai šeimai

Skaityti toliau »

Įdomiausios mobiliosios aplikacijos mažiesiems arba saikingo išmanųjų naudojimo malonumai

Nors pastaruoju metu telefonų ir planšečių naudojimas vaikų laisvalaikiui yra "pliekiamas" daugybėje apie jų žalą informuojančių straipsnių ir diskusijų, tačiau aš atstovauju ir pritariu tai stovyklai, kuri visgi mano, kad saikingai ir protingai naudojamos informacinės technologijos yra ne tik galimos, bet ir būtinos 21 amžiaus vaikų laisvalaikio veikloje. Gyvename amžiuje, kuriame visas gyvenimo sritis vienaip ar kitaip liečia informacinės technologijos ir tų sąsajų kasdien tik daugėja, todėl drausti jomis naudotis vaikams gali būti tikrai žalinga jų ateičiai. Tačiau, žinoma, tą daryti reikia sąmoningai ir apgalvotai, o ne kišti vaikams telefonus kiekvieną laisvą minutę - nederėtų didžiuotis ir džiaugtis, kad dvimetis puikiai įvaldęs visas jūsų išmaniojo funkcijas ir pats lengvai susiranda žaidimus ar daineles, nes tai nėra nei joks talentas, nei išskirtinis gebėjimas - tą gali kiekvienas šiuolaikinis mažylis, jei prie išmaniųjų prietaisų praleidžia per daug laiko, o tai jau stipriai žalinga ne tik jo fizinei sveikatai, bet ir psichinei raidai! Tačiau, jei namuose turite griežtas taisykles, kiek laiko vaikas gali saikingai kasdien ar kas keletą dienų praleisti prie išmaniųjų prietaisų, ir deramai jų laikotės - belieka pasirūpinti kitu šio klausimo aspektu: ką per šiuos įreginius jūsų vaikai žiūrės ar žais. Būtent apie tai šiame įraše ir norėsiu plačiau pakalbėti - apie keletą mums labiausiai patikusių mobiliųjų aplikacijų mažiesiems. 

Skaityti toliau »

Negadinkime vaikų laimės akimirkų!

Atėjo neabejotinai gražiausias ir laukiamiausias vaikų metų laikas – vasara. Ir šiuo metų laiku kaip nei vienu kitu vaikams norėsis bėgti, dūkti ir „kvėpuoti pilna krūtine“ ir, deja, bet lygiai taip pat tėvams daug dažniau atrodys, kad jie turi pasakyti „ne“, pateikinėti ultimatumus ir kitais vaikams atrodančiais neteisingais būdais juos stabdyti – kartais neišvengiamai ir esant būtinybei, bet, pripažinkime – dažniau visgi visai be jokio reikalo, tik dėl mūsų pačių patogumo…

Teigiama, kad vaikai iš ankstyvosios savo vaikystės labiausiai prisimena arba labai laimingas, išskirtines akimirkas, arba skaudžius išgyvenimus bei juos sukėlusius įvykius, todėl tarptautinės vaikų gynimo dienos bei tiesiog vasaros pradžios proga norisi palinkėti, kad tegul ši vasara būna skirta tų laimingųjų prisiminimų kūrimui, o pamažu lai tai persiduoda ir kitiems metų sezonams.

Skaityti toliau »

Paprastas pratimas kūrybiškumui lavinti: tinka ir vaikams, ir suaugusiems!

Ar esate iš ko nors girdėję tokius žodžius: "mes patys nekūrybiški, tai ir mūsų vaikas toks pats". O gal patys esate ne kartą taip sakę apie save ir savo vaikus? Jei taip, tuomet pats laikas pakeisti požiūrį į kūrybiškumą, kaip į kažką mistiško bei ne visiems prieinamo ir pasiekiamo! Tikra tiesa, kad vaikai savo kūrybiškumu kelis kartus pranoksta net patį kūrybiškiausią suaugusijį, tačiau gera žinia yra ta, kad kūrybiškumas kaip raumuo - treniruojant jis auga ir tvirtėja! Tad net jei tikrai jaučiatės visiškai pametę vaikystėje turėtą prigimtinį kūrybiškumą, noriu pradžiuginti jus papasakodama apie labai efektyvius du pratimus, kurie visiškai nieko nekainuoja, yra labai įdomūs ir įtraukiantys, o, svarbiausia, nuolat juos praktikuojant bent po 2 minutes per dieną, jūsų ir jūsų vaikų kūrybiškumas pastebimai lavinsis ir augs! Juk kaip yra pasakiusi Maya Angelou, "You Can’t Use Up Creativity. The More You Use, The More You Have" ("Neįmanoma išnaudoti kūrybiškumo - kuo daugiau juo naudojatės, tuo daugiau jo turite" - čia toks pažodinis vertimas, niekaip nesugalvoju tiksliausio jo atitikmens lietuviškai, angliškai šis posakis skamba tiesiog tobulai).

Skaityti toliau »

Kuo procesinė kūryba naudinga kiekvienam vaikui?

Skaitantys mūsų tinklaraštį bei lankantys studiją „Kuria vaikai“ tikrai žino, kad beveik visi mūsų užsiėmimai yra orientuoti į procesinę kūrybą ir meną. Net ir rankdarbiai, kurių yra tik maža dalis, vis vien yra organizuojami taip ir tokie, kad vaikas čia turėtų kiek įmanoma daugiau kūrybinės ir sprendimų priėmimo laisvės. Procesine kūryba labai domiuosi ir ją propaguoju ikimokyklinio amžiaus vaikams ne šiaip sau – tai yra pati tinkamiausia meninė veikla tokio amžiaus vaikams ne tik dėl jų raidos ypatybių bei paties proceso smagumo, bet ir dėl daugelio kitų kūrybiškos asmenybės lavėjimui svarbių savybių.

Skaityti toliau »

Kaip su vaiku kalbėti apie jo kūrybą ir meną?

„Kaip gražiai nupiešei, nuostabu!“, „Tu tikras dailininkas“ ir panašūs susižavėjimo aikčiojimai tikriausiai yra palydėję visus be išimties vaikus, kai jie tiek pirmuosius, tiek vėlesnius savo nupiešto ar kitaip sukurto meno kūrinius parodo savo tėvams, seneliams ar pedagogams. Taip vertindami vaiko kūrybą (kartais ir nelabai sąžiningai, nes objektyviai vertinant, ten tikrai nebūna nei nuostabu, nei gražu), suaugusieji, žinoma, nori tik paties geriausio vaikui – skatinti ir motyvuoti kurti bei pasitikėti savo jėgomis. Tačiau iš tiesų su tokio pobūdžio gyrimu ir vertinimu suaugusieji padaro meškos paslaugą – užuot motyvavę, tokie ir panašūs pagyrimai iš tikro menkina vaiko savivertę, slopina kūrybiškumą, originalumą bei norą bandyti naujus kūrybos būdus.

Skaityti toliau »

Ar verta kūdikį vesti į ankstyvojo lavinimo būrelius?

Visos straipsnyje naudojamos nuotraukos studijos "Kuria vaikai"nuosavybė.

Vis dažniau pasigirsta psichologų nuomonių ir įžvalgų, kad ankstyvojo lavinimo būreliai ir užsiėmimai yra visiškai nereikalingi mažyliams bent jau iki vienerių metų – esą jie dar per maži priimti lavinamąją informaciją ir tokie būreliai jiems neduoda jokios naudos ir tėra pinigų išmetimas į balą. Iš tiesų, tokio amžiaus mažyliui svarbiausias dalykas yra prieraišaus ryšio kūrimas su vienu iš nuolat jį globojančių suaugusių, o socialiniai ryšiai nei su bendraamžiais, nei su svetimais žmonėmis šiuo vystymosi laikotarpiu jiems nėra reikalingi. Tačiau kategoriškai teigti, kad dalyvavimas tokiuose užsiėmimuose neduoda visiškai jokios naudos, nereikėtų. Priešingai, lankant kokybiškus, į tikslinę amžiaus grupę ir jos vystymosi fazę atitinkančius ir orientuotus užsiėmimus, nauda gali būti mažiausiai dviguba:

Skaityti toliau »

Gėlės ne tik raudonos arba padėkokime kūrybingiems pedagogams!

Skaityti toliau »

Kodėl įprasti kūrybiniai darbeliai ir rankdarbiai ne visada naudingi jūsų vaiko kūrybiškumui?

Foto: www.rewardme.in

Išleidžiant mažuosius į darželius, tėvai kaip vieną iš svarbiausių priežasčių, kodėl mano priešmokyklinę įstaigą esant naudingą jų vaikui, įvardija ten vykdomą kūrybinę veiklą kartu su bendraamžiais. Net ir nekalbant apie darželius, mamos, tėčiai ar auklės, kurie su mažaisiais kūrybine veikla noriai užsiima namuose, dažnai tą daro būtent atliekant įvairiausius tradicinius į rezultatą orientuotus rankdarbius. Ir vienu, ir kitu atveju, manoma, jog atlikdami šiuos darbelius vaikai ne tik smagiai leidžia laiką, tačiau, svarbiausia, tinkamai ugdo savo kūrybiškumą. Deja, realybė iš tiesų yra kiek kitokia – ikimokykliniame amžiuje netinkamai parinkti ir į rezultatą orientuoti rankdarbiai bei netinkamas jų organizavimas ne tik kad neskatina vaiko kūrybiškumo, bet ji slopina, o kartu mažina ir pasitikėjimą savimi, žingeidumą bei sprendimų priėmimo įgūdžius. Būtent tokie kūrybiniai darbeliai ilgą laiką buvo daugumos mūsų šalies darželių kasdienybė, tačiau labai pagirtina ir smagu matyti bei girdėti, kad dabar jau vis daugiau pedagogų imasi iniciatyvos kitokiems, tikrąjį kūrybiškumą atskleidžiantiems darbams.

Skaityti toliau »

Meninė ir kūrybinė veikla – ką tai duoda vaikui?

Nors apie meno naudą vaiko ugdymui dabar kalbama itin daug ir plačiai, bet tuo pačiu dar labai dažna ir gaji nuomonė, kad vaikas, lankantis tam tikrus meno užsiėmimus ar tiesiog namuose dažnai užsiimantis kūrybine veikla, būtinai turi turėti tam polinkį, kažkokį kūrybinį talentą ar siekį tapti menininku. Turbūt gerai pagalvoję ir jūs galite prisiminti ne vieną atvejį, kai savo ar kito vaiko piešinį gyrėte tokiais žodžiais: „Kaip gražiai nupiešei, tikriausiai užaugęs būsi dailininkas“. Tačiau tiesa yra ta, kad menas ir kita kūrybinė veikla yra naudinga absoliučiai visiems vaikams be išimties, neieškant ir neišskiriant konkrečių gabumų ir polinkių. Vaikai, dažnai turintys galimybę užsiimti menine ir kūrybine veikla, vėliau kur kas lengviau įsisavina visų disciplinų dalykus, nes tokiu būdu lavina kur kas platesnį spektrą asmeninių savybių, kurios visos kartu apibūdinamos kūrybiškumu. Labai smagu, kad pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie kūrybiškumo ugdymo svarbą bei kodėl jis būtinas sėkmingam ir kokybiškam žmogaus gyvenimui visose srityse be išimties. Apie tai, kokiomis savybėmis pasižymi kūrybingas žmogus ir kuo kūrybiškas mąstymas jam yra naudingas,  galite perskaityti ankstesniame mano įraše „Kūrybiškumo ugdymo svarba: kodėl tai svarbiau nei tiesiog siekti akademinių rezultatų“, o šį kartą norėtųsi plačiau pakalbėti apie tai, kiek daug kitų svarbių savybių ir gebėjimų vaikams padeda ugdyti kūrybiniai ir meno užsiėmimai.

Skaityti toliau »

Kūrybiškumo ugdymo svarba: kodėl tai svarbiau nei tiesiog siekti akademinių rezultatų?

Pasakius frazę „kūrybiškas ar kūrybingas vaikas“, dažniausios asociacijos kyla su gabumais dailei, šokiui ar muzikai bei kitiems menams. Tačiau iš tiesų kūrybiškumo sąvoka yra gerokai platesnė ir turi neįkainojamą vertę visam vaiko, o vėliau ir suaugusio žmogaus gyvenimui. Kūrybiška asmenybė pasižymi išlavintu intelektu bei tokiais charakterio bruožais ir sugebėjimais, kurie jam padeda tikslingai sisteminti gautą informaciją, rasti originalių sąsajų, kurti nestandartinius sprendimus net ir kasdieninėje aplinkoje ar, priešingai, krizinėse ir labai įtemptose situacijose. Kūrybiškumo nestokojantis vaikas ir suaugęs drąsiai reiškia savo nuomonę, nesibodi išsiskirti iš minios, nebijo likti nesuprastas ar išjuoktas, nes pasitiki savimi ir artimaisiais, pasižymi tolerancija kitokiai nuomonei, nebijo savarankiškai imtis iššūkių, nes ši savybė jam padeda atrasti efektyviausius sprendimus. Be to, kūrybiška asmenybė ne tik siekia kokybiško ir nestandartinio savo veiklos rezultato, tačiau mėgaujasi ir pačiu jos procesu.

Skaityti toliau »