Kuo procesinė kūryba naudinga kiekvienam vaikui?

Skaitantys mūsų tinklaraštį bei lankantys studiją „Kuria vaikai“ tikrai žino, kad beveik visi mūsų užsiėmimai yra orientuoti į procesinę kūrybą ir meną. Net ir rankdarbiai, kurių yra tik maža dalis, vis vien yra organizuojami taip ir tokie, kad vaikas čia turėtų kiek įmanoma daugiau kūrybinės ir sprendimų priėmimo laisvės. Procesine kūryba labai domiuosi ir ją propaguoju ikimokyklinio amžiaus vaikams ne šiaip sau – tai yra pati tinkamiausia meninė veikla tokio amžiaus vaikams ne tik dėl jų raidos ypatybių bei paties proceso smagumo, bet ir dėl daugelio kitų kūrybiškos asmenybės lavėjimui svarbių savybių.

Kas yra toji procesinė kūryba arba kūrybos procesas?

Kūrybos procesas – tai ne mokymas kaip sukurti meną, o leidimas bei galimybių suteikimas vaikams patiems atrasti, bandyti ir kurti. Čia svarbu ne kas sukuriama, o kaip tai daroma, todėl kūrybos procese svarbiausia yra laisvė – laisvė rinktis kaip daryti, kokias priemones iš esamų naudoti, kaip jas panaudoti, laisvė realizuoti savo idėjas ir mintis, atsipalaiduoti ir mėgautis pačiu procesu. Būtent tai, kaip vaikas jaučiasi kurdamas ir yra svarbiausioji proceso kūrybos savybė – dažnai, net ir nesiorentuojant į rezultatą, jis vis tiek gaunasi savaip gražus ir unikalus, tačiau tai yra tiesiog kaip pridėtinė vertė, o ne siekiamybė. Net jei nutinka ir priešingai, jei rezultatas čia iš viso nesigauna arba gaunasi kažkoks chaosas ir nieko gražaus – svarbiausia čia yra ne jis, o patirtis: priemonių, technikos išbandymo, malonumo pasinerti į procesą, galiausiai paties vaiko santykio su jo kuriamu menu.

 Kuo procesinė kūryba naudinga ikimokyklinukui?

Procesinė, o ne rankdarbių kūryba vaikams yra ideali pradžia ne tik pažindintis su menu ir kūryba, bet ir lavinti itin svarbias asmenybės savybes – čia jie gali drąsiai, nebijodami suklysti bandyti ir atrasti priemones, techniką, išbandyti tik jiems patiems kilusias idėjas. Stebėdami, kas gaunasi sumaišius, priklijavus, nukirpus, įlašinus, įbėrus, įpylus ir t.t. vaikai ne tik atsipalaiduoja, saugiu būdu išreiškia susikaupusias emocijas, mėgaujasi, stebi bet ir patys mąsto, priima sprendimus, analizuoja, pažįsta, eksperimentuoja, rizikuoja, įvertina ir vėl bando naujas idėjas, jas keičia, tobulina, dalinasi patirtimi su draugais! O tai juk ir yra svarbiausios asmenybės savybės, be kurių nebeįsivaizduojama ateities visuomenė. Jau nekalbant apie tai, kad lavėja ir fizinė raida - smulkioji ir stambioji motorika, rankų-akių koordinacija, taktiliniai ir kiti sensoriniai įgūdžiai.

Ir tai dar ne viskas – šios visos savybės prisideda ir prie mums vis dar taip svarbių ir dažnai net pervertinamų geresnių akademinių (matematikos, kalbų ir kt.) pasiekimų. Tuo tarpu, jei pažintis prasideda nuo mažiau ar daugiau sudėtingų rankdarbių su aišku baigtiniu rezultatu, skirtingų gebėjimų vaiką tai gali demotyvuoti, „atbaidyti“ nuo kūrybinių užduočių ar netgi dar blogiau, netinkamai juos organizuojant nuslopinti prigimtinį jo kūrybiškumą. Apie tai, kodėl rankdarbiai kartais gali būti net labai žalingi ikimokyklinio amžiaus vaikui, plačiau jau rašiau tinklaraščio įraše „Kodėl įprasti kūrybiniai darbeliai irrankdarbiai ne visada naudingi jūsų vaiko kūrybiškumui?“

Tuo tarpu su procesine kūryba taip nutikti tiesiog negali, nes kaskart ją pradėjus nei pats vaikas, nei tėvai, nei pedagogai nežino, kas iš to išeis ir kuo gi tai baigsis, todėl ir lūkesčių nėra. O kai nėra lūkesčių ir baimės suklysti, tuomet daryti, bandyti, eksperimentuoti ir visu tuo mėgaujantis visapusiškai ugdytis bei lavėti tampa daug paprasčiau. 

Beje, procesinė kūryba yra tinkama ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, kurie mano esantys nekūrybiški, „nemokantys piešti“ ir pan., nes procesinė kūryba yra be taisyklių, todėl išlaisvina, padrąsina ir prijaukiną norą kurti.

Kodėl darželiuose ar namuose procesinė kūryba nėra labai dažna?

Visų pirma, todėl, kad dažniausiai ji būna labai nešvari. Tai yra bene pagrindinis minusas tvarką ir švarą itin vertinantiems bei namų grožį puoselėjantiems tėvams, darželių švarą bei auklėtinių drabužius saugančios auklėtojoms. Tačiau iš tikrųjų ši problema lengvai išsprendžiama – vaikai procesinės kūrybos metu tiesiog neturėtų būti rengiami darbužiais, kuriais dar norėsite juos papuošti išėjimui į viešumą. Kai vaikai apsirengę drabužiais, kurių nebaisu sutepti, procesinės kūrybos malonumas įgauna tikrąją prasmę.

Vietą, kurioje kuriama, taip pat įmanoma apsaugoti – aišku, tai yra sunkiau nei tik aprengti tinkamus drabužius, bet labai norint – tikrai įmanoma iškloti dideliu gabalu plėvelės, namuose tai atlikti pavyzdžiui, vonioje ant lengvai išvalomų plytelių ir t.t. „Kuria vaikai“ studijos atveju, mes jos dekoravimą ir interjero puošimą paaukojome praktiškumui ir patogumui – kad nereikėtų nuolat vaikų trikdyti prašymais neištepti, nepripilti, neišdažyti ir pan. neturime puošniai įrengtų patalpų, tačiau suteikiame vaikams visiškos kūrybinės laisvės galimybę.

Tad nors tinkamas pasiruošimas procesinei kūrybai yra iššūkis suaugusiems, jis tikrai neturėtų būti kliūtimi vaikams išgyventi ir nuolat patirti tikrąjį malonumą kurti! O jei trūksta idėjų procesinei kūrybai – „Kuria vaikai“ tinklaraštyje gausu tokių veiklų idėjų ir jų fotoreportažų.

Kūrybos procesu mėgautis linkinti,

Dovilė

Visos straipsnyje naudojamos nuotraukos yra studijos "Kuria vaikai" nuosavybė.

Komentarų nėra

Atsakykite