Meninė ir kūrybinė veikla – ką tai duoda vaikui?
Nors apie meno naudą vaiko ugdymui dabar kalbama itin daug ir plačiai, bet tuo pačiu dar labai dažna ir gaji nuomonė, kad vaikas, lankantis tam tikrus meno užsiėmimus ar tiesiog namuose dažnai užsiimantis kūrybine veikla, būtinai turi turėti tam polinkį, kažkokį kūrybinį talentą ar siekį tapti menininku. Turbūt gerai pagalvoję ir jūs galite prisiminti ne vieną atvejį, kai savo ar kito vaiko piešinį gyrėte tokiais žodžiais: „Kaip gražiai nupiešei, tikriausiai užaugęs būsi dailininkas“. Tačiau tiesa yra ta, kad menas ir kita kūrybinė veikla yra naudinga absoliučiai visiems vaikams be išimties, neieškant ir neišskiriant konkrečių gabumų ir polinkių. Vaikai, dažnai turintys galimybę užsiimti menine ir kūrybine veikla, vėliau kur kas lengviau įsisavina visų disciplinų dalykus, nes tokiu būdu lavina kur kas platesnį spektrą asmeninių savybių, kurios visos kartu apibūdinamos kūrybiškumu. Labai smagu, kad pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie kūrybiškumo ugdymo svarbą bei kodėl jis būtinas sėkmingam ir kokybiškam žmogaus gyvenimui visose srityse be išimties. Apie tai, kokiomis savybėmis pasižymi kūrybingas žmogus ir kuo kūrybiškas mąstymas jam yra naudingas, galite perskaityti ankstesniame mano įraše „Kūrybiškumo ugdymo svarba: kodėl tai svarbiau nei tiesiog siekti akademinių rezultatų“, o šį kartą norėtųsi plačiau pakalbėti apie tai, kiek daug kitų svarbių savybių ir gebėjimų vaikams padeda ugdyti kūrybiniai ir meno užsiėmimai.
Sensorika. Net ir su viena elementaria kūrybai skirta priemone, vaikas vienu metu gali ugdyti skirtingus pojūčius: pamačius ant lapo teptuku užteptą ryškią spalvą, mažyliui norisi ją paliesti ir patrinti tarp pirštų, pauostyti, užtepti ją ant savęs, galiausiai lyžtelti (pasitelkus tėvų ar pedagogų kūrybiškumą, to visai nereikia drausti – valgomus dažus pasigaminti tikrai nėra sunku!). O jei tų priemonių visa gausybė – skirtingų faktūrų, dydžių, formų ir apskritai skirtingų rūšių – vaiko pasaulio pažinimas per jutimus vystosi greitai ir pačiu efektyviausiu būdu. Tai ypatingai svarbu patiems mažiausiems, nes iš esmės jų pasaulio pažinimas iki vienerių metų vyksta tik per pojūčius.
Problemų sprendimo, pasitikėjimo savimi ir kritinio mąstymo įgūdžiai. Meniniai ir kūrybiniai užsiėmimai, kurie orientuoti į procesą, o ne į rezultatą, leidžia vaikui visu šimtu procentų pasinerti į kūrybinę veiklą ir pačiam priimti sprendimus, sugalvoti idėjas, lanksčiai jas koreguoti – juk niekas nereikalauja kažkokio konkretaus varianto, niekas primigtinai nesiūlo ir nepatarinėja. Tikrasis kūrybiškumas nežino žodžio teisingai, priešingai, jis skatina daryti klaidas, nes tik per jas atrandami ir sužinomi patys įvairiausi dalykai. Kuo daugiau įvairių priemonių, medžiagų bei tekstūrų vaikas turi galimybę išbandyti, tuo daugiau savo minčių, idėjų bei jų kombinacijų gali sukurti. Kuo daugiau gali sukurti, tuo daugiau turi praktikos, formuojasi tam tikri empiriniai patyrimai, tuo labiau pasitikima savimi bei savo galimybėmis.
Vaizduotės lavinimas. Kuo įvairesnės priemonės, technikos ir kuo daugiau kūrybinės laisvės procesui, tuo didesnės galimybės augti ir ugdytis vaiko vaizduotei. Na o išlavinta vaiko vaizduotė – esminė kūrybiško žmogaus savybė, nes tik jos dėka vaikas ir suaugęs gali susieti žinias ir patirtį, planuoti, kurti naujus ir originalius dalykus, išbandyti save įvairiose veiklose ir vaidmenyse ir gali su aistra bei noru atlikti daugybę kitų jo gyvenimą visomis prasmėmis praturtinančių dalykų. Ir vaizduotės lavinimas itin svarbus šiuolaikinei vaikų kartai, daug laiko praleidžiančiai prie kompiuterių, telefonų ir televizorių ekranų – pačių didžiausių ir greičiausiai veikiančių vaizduotės naikinimo įrankių.
Emocinis intelektas bei pasaulio suvokimas. Meninė veikla vaikams leidžia pačiu saugiausiu būdu išlieti ir išgyventi savo jausmus, emocijas, susikaupusį stresą. Kai nesigauna arba nesinori savo jausmų išsakyti žodžiais, kūrybinio proceso metu jos gali išsilieti pačiu įvairiausiu spektru – spalvomis, formomis, dydžiais, judesiu, garsu ir t.t. Taip vaikas pats ima geriau suprasti save, savo jausmus bei aplinkui esantį pasaulį ir jame nutinkančias situacijas, o svarbiausia, atranda saugų ir naudingą būdą išreikšti savo emocijas.
Socialiniai įgūdžiai. Užsiimant kūrybine veikla daug lengviau ir paprasčiau užmegzti ryšį su kitais, šalia tą patį darančiais nors ir visai nepažįstamais vaikais. Kai visus sieja ta pati veikla, atsipalaidavimo atmosfera, drąsos bendrauti atsiranda net ir pačiam droviausiam vaikui. O kolektyviniai projektai dar leidžia ir patirti bendrumo jausmą, kiekvieno individualus įnašo svarbą į bendrą rezultatą, moko suprasti ir priimti kitą nuomonę, neatsisakant ir neprarandant savosios, kompromisų ir derybų meno.
Smalsumas, žingeidumas ir nuostaba. Dažnai apie menines ir kūrybines veiklas mes turime gan siaurą požiūrį, tačiau tai nėra tik teptukai, dažų paletė ir pieštukai. Tikrąjį kūrybos džiaugsmą ir terapiją vaikai patiria galėdami naudoti kuo įvairesnes priemones bei jų naudojimo technikas. Dažnai jomis gali tapti elementarūs buityje naudojami daiktai ir priemonės, o netikėtas jų panaudojimas kaip niekas kitas žadina vaikų smalsumą, žingeidumą ir motyvaciją kurti (kuriam vaikui gali būti neįdomu, koks kūrinys gausis piešiant krakmolu, tėčio skutimosi putomis, klijų ir dažų mišiniu ar dėliojant mozaiką iš pačių nusidažytų makaronų?) O būtent smalsumą psichologai įvardina kaip vieną esminių savybių skatinančių ir ugdančių vaikų kūrybiškumą!
Ir tai tikrai nėra baigtinis sąrašas savybių, kurios efektyviai, vaikui net pačiam nepastebint, o tik mėgaujantis procesu, lavinasi ir ugdosi savaime užsiimant menine ir kūrybine veikla. Tik čia labai svarbus esminis momentas – šioje veikloje turi būti kaip įmanoma daugiau kūrybinės laisvės ir visiškos vaiko saviraiškos, o ne suaugusiųjų valios ir nurodymų vykdymo. Jei tėvai ar pedagogas vaikui turi pasakyti, KĄ šiandien veiksite ir kursite, tai neturėti sakyti KAIP tą darysite ar prikišinėti savo nuomonės, pvz., „šiandienos tema – metų sezonai ant akmenėlių, priemonės, kurių jums gali prireikti – štai čia“, „Žiūrėk, kiek kaštonų ir kankorėžių radome, kaip manai, ką galėtume iš jų pasidaryti, o gal mums dar kažko reikėtų?“. Ties šia vieta savo darbą turi pradėti daryti vaiko fantazija, pamažu įjungiant bei lavinant ir kitas savybes.
Būtent šio esminio momento dažniausiai trūksta standartiniuose darželių bei mokyklų kūrybiniuose užsiėmimuose ir būreliuose – gaila, bet vis dar dažnai ten ne tik kad labai aiškiai, žingsnis po žingsnio parodoma, KĄ ir KAIP daryti, bet netiksliai ir negrabiai vaikų rankelėms padarius, auklėtojos ir mokytojos pačios pataiso, pakoreguoja iki „gero“ ir „tinkamo“ varianto (kad tėveliams būtų ką parodyti). Todėl iš tokių darbų naudos yra nebent tiek, kad bent smulkioji motorika kažkiek lavinasi, tačiau čia nauda menkesnė už žalą – kūrybiškumas tokiu būdu ne tik kad nelavėja, bet dar ir kryptingai slopinamas.
Matant, kiek daug naudos vaikui duoda nevaržomi kūrybiniai ir meno užsiėmimai, baigiu su palinkėjimu tai skatinti, leisti ir tiesiog netrukdyti! O jei patys neturite laiko, saugote namus nuo tikrosios kūrybos metu atsirandančios siaubingos netvarkos, neturite užtektinai priemonių ar idėjų – visada esate laukiami kūrybiškumo ugdymo studijoje „Kuria vaikai“ :)
Dovilė