Gyvename pačiame technologijų amžiaus įkarštyje, tad tai, kad jos atsiranda ne tik kompiuteryje, telefone, interatyviuose žaisluose, bet ir tikrose popierinėse knygose greitai tikrai nebestebins. Tačiau kol kas, tai dar yra daugiau ar mažiau, bet naujiena - tiek mano dukrą, tiek studijos lankytojus vaikus tokios knygos vis dar stebina, intriguoja ir labai sudomina! Gerai ar blogai tokie knygų papildymai, ko gero kiekvienas turime savo nuomonę, tačiau asmeniškai aš tame neįžvelgiu jokio blogumo - tiems, kas mėgsta skaityti knygas, šios interakcijos bus tik įdomus ir paįvairinantis priedas, bet tikrai nenurungs klasikinio skaitymo, o štai tiems vaikams, kurie su knyga niekaip nesusidraugauja, tai gali būti puiki paskata ją atsiversti ir, tikėtina, prisipratinti! Tad šiame įraše aptarsiu 4 skirtingas mūsų perskaitytas interaktyvias knygas, kuriose mobiliųjų aplikacijų pagalba tekstas papildomas smagia animacija. Visos jos - labai skirtingos ir vienija jas tik tai, kad parsisiuntę mobiliąją programėlę į telefoną ar planšetinį kompiuterį, šiose knygose išvysite judančią animaciją, garsus bei atgyjančius personažus.
Evelina Daciūtė. Kaip šuo ir banginis išgelbėjo Vilnių
Ši knygą sąrašo priekyje yra ne tik todėl, kad tai ir buvo pirmoji mūsų perskaityta interatyvi knyga, bet ir todėl, kad iš visų tekste aptariamų keturių knygų man patiko labiausiai visais aspektais: tiek tekstu, tiek iliustracijomis, tiek animacija. Ne paslaptis, kad šios knygos autorė Evelina Daciūtė yra viena mėgiamiausių mano lietuvių vaikų rašytojų (jos knygų serijos apie meškius apžvalgą galite perskaityti čia), tačiau ji šio "titulo" tikrai verta. Šį kartą knyga visiškai kitokia nei kitos jos parašytos ir ne tik dėl to, kad vienintelė iš jų interaktyvi, bet ir todėl, kad tai poezijos knyga. Tie, kas kažkiek žinote Evelinos kūrybinį kelią, žinote, jog ši knyga pasaulį išvydo tik su ja tikėjusių skaitytojų pagalba, mat vaikiškos poezijos knygos leidyklos leisti neskubėjo - neva todėl, jog poezijos vaikai neskaito ir knyga nebus paklausi. Tačiau išties smagu, kad Evelina surado būdą šią knygą parodyti plačiajai visuomenei ir šią nuostatą pakeisti, ir, mano galva, ji tą padarė pačiu puikiausiu būdu - kartu su knygos iliustratore Diana Molyte knygą padarydamos interaktyvia! Tad pagaliau pereisiu prie knygos - interaktyvumas, žinoma, jai tikrai priduoda svorio ir vertės, tačiau tekstas - poema apie banginį ir šunį, išgelbėjusius Vilnių - yra tikrai ne mažiau vertingas. 
Man asmeniškai, dukrai bei studijos vaikams skaityti patinka tai, kas ir man pačiai įdomu, tad prisipažinsiu, kad aš irgi nesu pati didžiausia vaikiškos poezijos gerbėja, nes labai daug vaikiškos poezijos yra tokios, kad ten tiesiog svarbu susirimuojantys žodžiai, primityvios istorijos ir pasakojimai. Tad knygą apie šunį ir banginį mane, visų pirma, ir apžavėjo būtent tekstu, kurį buvo labai įdomu skaityti man pačiai, lapas po lapo verčiant ir laukiant, kur ir kaip viskas pasisuks! Maža to, sukurti vaikams įdomią poemą ir tuo pačiu tekste "užkoduoti" nūdienos aktualijas iš suaugusiųjų gyvenimo, tikrai reikalauja ne eilinio rašytojos talento! Mat skaitydami vaikams prasmingą istoriją apie patriotiškumą, drąsą, pasiaukojimą, atjautą, patys ten įžvelgsite ir pastaruoju metu visiems mums aktualių situacijų bei stereotipų. Na, ir gįžtant prie iliustracijų bei animacijos, jos irgi neatsilieka nuo teksto - Diana Molytė išties profesionaliai ties tuom pasidarbavo, tad tikrai labai smagu kiekviename puslapyje stebėti, kas ir kaip jame atgyja, juda ir keičiasi! Jei smagu man, tai ką kalbėti apie vaikus! Ir tikrai nėra taip, kad vaikai pasakojimo klausė tik dėl animacijos - pirmąjį kartą dukrai poemą perskaičiau nė neparsisiuntusi programėles, tiesiog dėl pačios istorijos ir ji jos klausėsi su didžiuliu susidomėjimu ir klausimais. Na, o paskui parodytos animacijos, žinoma, dar labiau leido pamilti šią knygą. Taigi, kai dvi savo srities profesionalės susitelkia bendram projektui, jis tiesiog pasmerktas pavykti! Net jei tai ir ne pats populiariausias žanras vaikų literatūroje!
Apie knygos interaktyvumą galite pasižiūrėti čia:
Tai 11 labai nuoširdžių, gražių prasmingų istorijų vaikams - apie tikrąsias gyvenimo vertybes ir jo tėkmę. Tai istorijos, kurios vietoje pasakų gali būti skaitomos vaikams prieš miegą, tačiau mūsų dukra prašė jas suskaityti vienu ypu, nes buvo labai įdomu kiekvienos dienos peliūnėlio nuotykiai. Na, ir, žinoma, ties paskutiniąją labai nuliūdo, tad norėtųsi iškart perspėti, jog ties paskutiniąją šios knygelės istorija būtumėte pasiruošę su vaikais pasikalbėti apie ... mirtį. Taip, ši knygelė baigiasi peliūnės mirtimi ir tuo pačiu nauju peliūnėlio gyvenimo etapu, tačiau vien tik dėl liūdnai viltingos knygos pabaigos tikrai nederėtų atsisakyti jos skaityti vaikams - juk gyvenime yra ne tik džiugūs ir laimingi dalykai, tad ir kalbėti reikia apie viską, tiesiog iš anksto tam pasiruoškite ir, galbūt neskaitykite niūrią ir liūdną dieną, kai ir taip nėra nuotaikos ar kažkas nesmagaus vaikui nutiko. Nes iki šios pabaigos eina kitos dešimt paprastų, gražius, prasmingus ir reikalingus dalykus aiškinančių gyvenimiškų istorijų. Jos gana neilgos, tad neprailgsta, bet spėja pasakyti labai svarbius ir vertingus dalykus. O be šių istorijų - čia yra dar ir trumpų dainelių rinkinys. Taip, šios knygos interaktyvumas yra kitoks - matysite ne judančius personažus, o tiesiog girdėsite kiekvienai istorijai pritaikytą trumpą dainelę. Beje, atskiras pagyrimas knygelės iliustracijoms - jos labai gražios, ryškios ir šiltos, vienas malonumas jas vartyti ir žiūrėti.
Čia galite pasižiūrėti trumpą video apie knygelės interaktyvumą:
Selemonas Paltanavičius. Gamtos metų ratas
Gamtininko ir prozininko Selemono Paltanavičiaus knygos yra tikrai labai vertingos ir įdomios dėl įdomiai ir išsamiai aprašomos Lietuvos gamtos bei gyvūnijos ir nesvarbu, ar tai būtų grožinė lietarūra ar, kaip ir "Metų ratas" - enciklopedinio pobūdžio knyga, apie Lietuvos gamtą ir tos gamtos gyventojus įdomiau ir išraiškingiau vargu ar kur kitur perskaitysi. Taigi, kaip jau minėjau - Gamtos metų ratas - enciklopedinio pobūdžio knyga, tačiau kitaip, nei įprasta enciklopedijoms mažiesiems, ji nėra tik sausais faktais pripildyta bei iliustruota nuotraukomis, bet joje yra ir užduotėlių, klausimų ir atsakymų į juos, ir, žinoma, - kai kurios nuotraukos mobiliosios aplikacijos pagalba atgyja!
Šioje knygoje autorius labai išsamiai apie Lietuvos gamtą, gyvūniją ir augaliją papasakoja suskirstydamas ją į 12 mėnesių ir apie kiekvieną iš jų pateikdamas daug ir įvairių faktų. Nors knyga ganėtinai stora, bet jos skaitymas neprailgsta, nes kiekviename puslapyje sužinai kažką naujo - ir čia kalbu ne tik apie vaiką, bet ir apie save pačią! O knygos suskirstymas mėnesiais yra tikrai puikus būdas vaikui parodyti gamtos cikliškumą, sužinoti apie kiekvieno mėnesio ypatybes per gamtos perspektyvą. Interaktyvumo knygoje nėra daug, nes ne kiekviename puslapyje kažkas atgyja, o tik kaikuriuose, tačiau pakanka ir to, mat atgyjančiose nuotraukose yra paties autoriaus nufilmuoti trumpučiai video iš tikros Lietuvos gamtos! Mums tikrai padarė įspūdį - jau ir į tikras nuotraukas yra kur pasistebeilėti ir bandyti atpažinti, kas kurioje pavaizduota, o kai kai kurios iš jų dar ir atgyja, susidomėjimas tokia enciklopedija yra garantuotas!
Čia galite pasižiūrėti trumpą video apie knygelės interaktyvumą:
Ši knyga, mano požiūriu, mažiausiai vertinga iš čia aprašytų, tačiau vaikams, kaip atrakcija vistiek įdomi. Mažiausiai vertinga todėl, kad aš labai nemėgstu pasakų, kurios yra labai primityviai sutrumpintos ir perrašytos. Knygoje visos pasakos yra puikiai visų mūsų žinomos, tačiau čia jos taip supaprastintos, kad nei man skaityti buvo įdomu, nei dukrai klausytis - gal dar ir dėl to, kad visas jas esame skaičiusios ilgesnes, vaizdingesnes, tad šioje knygoje labiau rūpėjo pasižiūrėti, kaip atgyja personažai, nei klausytis teksto.
O interaktyvumas knygos yra toks dvejopas - grafiniu požiūriu jis toks man mažiausiai patrauklus, mažiausiai kokybiškas, tačiau jis išsiskiria tuom, kad vaikas gali ne tik stebėti judančius herojus ar vaizdinius, bet interaktyviai dalyvauti veiksme, t.y., pirštu baksnojant valdyti personažus, griauti pilis, atidaryti duris ir pan., tad vaikas jaučiasi tarsi žaisdamas žaidimą. Dar, kas prajuokino dukrą, kad personažai veikia ne tik knygos ribose, bet "išlipa" ir už jos ribų ir tarsi eina ar skraido po jūsų kambarį! Tad knygų "prisijaukinimui", pabandymui išklaustyti, jei vaikas nemėgsta knygų, knyga galėtų būti tinkama, tačiau didesnės vertės kaip knyga ji neturi, labiau kaip žaidimas ir atrakcija.
Čia galite pasižiūrėti trumpą video apie knygelės interaktyvumą:
Tokia kol kas mūsų patirtis su interaktyviosiomis knygomis - neabejoju, kad ateityje jų bus kur kas daugiau, tačiau taip pat esu rami, kad jos tikrai nepakeis meilės klasikiniam knygų skaitymui, o tiesiog paįvairins ir papildys!